Projektai

Projekto data
Statybos darbų pavadinimas
2009-2010
Jauniūnų dujų kompresorių stotis

APIE PROJEKTĄ

2010 metais įgyvendintas Lietuvai itin reikšmingas projektas, kurio metu buvo pastatyta antroji Lietuvos dujų kompresorių stotis. Uždarius Ignalinos AE ir esant nepakankamam Panevėžio dujų kompresorių stoties pajėgumui, Jauniūnų stoties įrengimas įėjo į Lietuvos Nacionalinės energetikos strategiją. Taip pat šiuo projektu buvo baigtas magistralinio dujotiekio nuo Kauno iki Kaliningrado sienos išplėtimas.

NAUDA

Padidintas bendras šalies dujų transportavimo sistemos pralaidumas ir užtikrintas gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį sklandumas. Kompresinė stotis padeda reguliuoti dujų slėgį magistraliniuose dujotiekiuose, išauga perdavimo sistemos pajėgumai (pralaidumas) ir sudaroma galimybė transportuoti didesnį gamtinių dujų kiekį. Stotis atitinka visus Europos Sąjungos keliamus saugos, patikimumo ir ekologijos reikalavimus. Dujų kompresorių agregatuose įrengtos naujos kartos triukšmą ir teršalų išmetimą mažinančios priemonės.

ĮGYVENDINIMAS

Aikštelės vieta parinkta Jauniūnų seniūnijos teritorijoje kaip vienintelė tinkama dėl čia susikertančių strategiškai svarbių dujotiekių. Dėl šios priežasties dujų perdavimo procesas  turėtų tapti spartesnis ir efektyvesnis. Taip pat Lietuvos dujų sistemai pritaikyta visiškai nauja technologija–  sumontuotos dujų turbinos ir išcentriniai kompresoriai. Atskirais etapais kompresorių stoties  teritorijoje darbus vienu metu atliko iki 250 žmonių.

INVESTICIJOS

AB „Lietuvos dujos” į projektą investavo beveik 60 mln. eurų. Tai vienas brangiausiai kainavusių šalies dujų ūkio infrastruktūros objektų.

_________________________________________________________________________

Statybos darbų rangovai AB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, UAB „Alvora“, UAB „Šiaulių įranga“.

_________________________________________________________________________

Projekto rangovai AB „Lietuvos dujos”.

_________________________________________________________________________

Finansavimo šaltinis AB „Lietuvos dujos”.

_________________________________________________________________________

Techniniai rodikliai 

Mažiausias įeinančių dujų slėgis: 28 barai, didžiausias išeinančių dujų slėgis: 55 barai. Stotyje įrengti trys 11,5 MW galingumo kompresoriai. Dujų perdavimo greitis – 1,3mln m3/h. Stoties galingumas 34,5MW.

_________________________________________________________________________

Daugiau informacijos www.dujos.lt.

_________________________________________________________________________

APIE PROJEKTĄ

2010 metais įgyvendintas Lietuvai itin reikšmingas projektas, kurio metu buvo pastatyta antroji Lietuvos dujų kompresorių stotis. Uždarius Ignalinos AE ir esant nepakankamam Panevėžio dujų kompresorių stoties pajėgumui, Jauniūnų stoties įrengimas įėjo į Lietuvos Nacionalinės energetikos strategiją. Taip pat šiuo projektu buvo baigtas magistralinio dujotiekio nuo Kauno iki Kaliningrado sienos išplėtimas.

NAUDA

Padidintas bendras šalies dujų transportavimo sistemos pralaidumas ir užtikrintas gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį sklandumas. Kompresinė stotis padeda reguliuoti dujų slėgį magistraliniuose dujotiekiuose, išauga perdavimo sistemos pajėgumai (pralaidumas) ir sudaroma galimybė transportuoti didesnį gamtinių dujų kiekį. Stotis atitinka visus Europos Sąjungos keliamus saugos, patikimumo ir ekologijos reikalavimus. Dujų kompresorių agregatuose įrengtos naujos kartos triukšmą ir teršalų išmetimą mažinančios priemonės.

ĮGYVENDINIMAS

Aikštelės vieta parinkta Jauniūnų seniūnijos teritorijoje kaip vienintelė tinkama dėl čia susikertančių strategiškai svarbių dujotiekių. Dėl šios priežasties dujų perdavimo procesas  turėtų tapti spartesnis ir efektyvesnis. Taip pat Lietuvos dujų sistemai pritaikyta visiškai nauja technologija–  sumontuotos dujų turbinos ir išcentriniai kompresoriai. Atskirais etapais kompresorių stoties  teritorijoje darbus vienu metu atliko iki 250 žmonių.

INVESTICIJOS

AB „Lietuvos dujos” į projektą investavo beveik 60 mln. eurų. Tai vienas brangiausiai kainavusių šalies dujų ūkio infrastruktūros objektų.

_________________________________________________________________________

Statybos darbų rangovai AB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, UAB „Alvora“, UAB „Šiaulių įranga“.

_________________________________________________________________________

Projekto rangovai AB „Lietuvos dujos”.

_________________________________________________________________________

Finansavimo šaltinis AB „Lietuvos dujos”.

_________________________________________________________________________

Techniniai rodikliai 

Mažiausias įeinančių dujų slėgis: 28 barai, didžiausias išeinančių dujų slėgis: 55 barai. Stotyje įrengti trys 11,5 MW galingumo kompresoriai. Dujų perdavimo greitis – 1,3mln m3/h. Stoties galingumas 34,5MW.

_________________________________________________________________________

Daugiau informacijos www.dujos.lt.

_________________________________________________________________________

APIE PROJEKTĄ

2010 metais įgyvendintas Lietuvai itin reikšmingas projektas, kurio metu buvo pastatyta antroji Lietuvos dujų kompresorių stotis. Uždarius Ignalinos AE ir esant nepakankamam Panevėžio dujų kompresorių stoties pajėgumui, Jauniūnų stoties įrengimas įėjo į Lietuvos Nacionalinės energetikos strategiją. Taip pat šiuo projektu buvo baigtas magistralinio dujotiekio nuo Kauno iki Kaliningrado sienos išplėtimas.

NAUDA

Padidintas bendras šalies dujų transportavimo sistemos pralaidumas ir užtikrintas gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį sklandumas. Kompresinė stotis padeda reguliuoti dujų slėgį magistraliniuose dujotiekiuose, išauga perdavimo sistemos pajėgumai (pralaidumas) ir sudaroma galimybė transportuoti didesnį gamtinių dujų kiekį. Stotis atitinka visus Europos Sąjungos keliamus saugos, patikimumo ir ekologijos reikalavimus. Dujų kompresorių agregatuose įrengtos naujos kartos triukšmą ir teršalų išmetimą mažinančios priemonės.

ĮGYVENDINIMAS

Aikštelės vieta parinkta Jauniūnų seniūnijos teritorijoje kaip vienintelė tinkama dėl čia susikertančių strategiškai svarbių dujotiekių. Dėl šios priežasties dujų perdavimo procesas  turėtų tapti spartesnis ir efektyvesnis. Taip pat Lietuvos dujų sistemai pritaikyta visiškai nauja technologija–  sumontuotos dujų turbinos ir išcentriniai kompresoriai. Atskirais etapais kompresorių stoties  teritorijoje darbus vienu metu atliko iki 250 žmonių.

INVESTICIJOS

AB „Lietuvos dujos” į projektą investavo beveik 60 mln. eurų. Tai vienas brangiausiai kainavusių šalies dujų ūkio infrastruktūros objektų.

_________________________________________________________________________

Statybos darbų rangovai AB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, UAB „Alvora“, UAB „Šiaulių įranga“.

_________________________________________________________________________

Projekto rangovai AB „Lietuvos dujos”.

_________________________________________________________________________

Finansavimo šaltinis AB „Lietuvos dujos”.

_________________________________________________________________________

Techniniai rodikliai 

Mažiausias įeinančių dujų slėgis: 28 barai, didžiausias išeinančių dujų slėgis: 55 barai. Stotyje įrengti trys 11,5 MW galingumo kompresoriai. Dujų perdavimo greitis – 1,3mln m3/h. Stoties galingumas 34,5MW.

_________________________________________________________________________

Daugiau informacijos www.dujos.lt.

_________________________________________________________________________

 
 
2014-2015
Magistralinis dujotiekis Klaipėda–Kuršėnai

APIE PROJEKTĄ

Magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrosios gijos statyba – valstybinės svarbos ekonominis projektas, kuris turi būti realizuotas iki 2015 m. pabaigos. Dujotiekis padės pasiekti reikiamus Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus, leidžiančius gamtines dujas transportuoti tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių vartotojams. Bus sudarytos palankios sąlygos konkurencingam Lietuvos dujų rinkos vystymuisi.

110 km ilgio magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai linija tiesiama per Šiaulių, Telšių, Plungės, Rietavo ir Klaipėdos savivaldybes.

(Dujotiekio maršrutas)

NAUDA

Dujotiekis Klaipėda–Kuršėnai padės yra svarbus įgyvendinant nacionalinius Lietuvos ir Europos Sąjungos energetikos tikslus. Baltijos šalių rinkos dalyviai galės laisvai diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, taip padidinant gamtinių dujų importo galimybes ir rinkos konkurencingumą. Pagerinus techninę dujotiekio būklę, išaugs dujų transportavimo vartotojams patikimumas, SGD terminalo efektyvumas ir sumažės veiklos kaštai. Taip pat bus sudarytos galimybės ateityje į šią perdavimo sistemą integruoti požeminę gamtinių dujų saugyklą. Pagal dabartinę vertę spėjama, jog projekto bendra ekonominė nauda per 20 m. sieks apie 1,5 mln. eurų.

ĮGYVENDINIMAS

Pasirašyta sutartis su Turkijos gamintojų grupe „NokselCelik Boru Sanayi A. S.“ dėl vamzdžių gamybos ir tiekimo į Lietuvą. Siekiant užtikrinti ankstyvą statybos darbų pradžią, vamzdžiai buvo tiekiami penkiais etapais nustatytais laikotarpiais. Didelis dėmesys skiriamas darbų kokybės ir numatytų projekto terminų laikymosi užtikrinimui.

INVESTICIJOS

Į magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybos darbus numatoma investuoti beveik 3,7 mln. eurų be PVM. Su Turkijos tiekėjais sudarytos sutarties dėl dujotiekio tiesimui reikalingų plieninių vamzdžių pirkimo ir gabenimo per Klaipėdos uostą vertė– 16, 5 mln. eurų be PVM. Bendra numatoma projekto vertė – 64 mln. eurų be PVM.

2015 m. balandžio 24 d. AB „AmberGrid“ ir  Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinkle vykdomoji agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai statybai. Pagal šią sutartį projektui bus skirta 27,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinkle priemonę (Connecting Europe Facility, CEF).

Dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai pajėgumo didinimo projektas įtrauktas į:

• Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) dešimties metų plėtros planą 2013-2022 m.

• Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2013-2022 m.) tinkle plėtros planą.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.

• Baltijos (BEMIP) region perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą 2014–2023 m.

_________________________________________________________________________

Statybos darbų rangovai AB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Alvora“, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.

_________________________________________________________________________

Projekto rangovas AB „Amber Grid”.

_________________________________________________________________________

Finansavimo šaltiniai ES finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinkle priemonę (Connecting Europe Facility, CEF).

_________________________________________________________________________

Techniniai rodikliai Ilgis – 110 km, skersmuo 800 mm. Maksimalus darbinis slėgis – 5,4 MPa. Sudedamosios dalys gaminamos iš paprastojo arba konstrukcinio anglinio plieno.

_________________________________________________________________________

Daugiau informacijos www.ambergrid.lt

APIE PROJEKTĄ

Magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrosios gijos statyba – valstybinės svarbos ekonominis projektas, kuris turi būti realizuotas iki 2015 m. pabaigos. Dujotiekis padės pasiekti reikiamus Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus, leidžiančius gamtines dujas transportuoti tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių vartotojams. Bus sudarytos palankios sąlygos konkurencingam Lietuvos dujų rinkos vystymuisi.

110 km ilgio magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai linija tiesiama per Šiaulių, Telšių, Plungės, Rietavo ir Klaipėdos savivaldybes.

(Dujotiekio maršrutas)

NAUDA

Dujotiekis Klaipėda–Kuršėnai padės yra svarbus įgyvendinant nacionalinius Lietuvos ir Europos Sąjungos energetikos tikslus. Baltijos šalių rinkos dalyviai galės laisvai diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, taip padidinant gamtinių dujų importo galimybes ir rinkos konkurencingumą. Pagerinus techninę dujotiekio būklę, išaugs dujų transportavimo vartotojams patikimumas, SGD terminalo efektyvumas ir sumažės veiklos kaštai. Taip pat bus sudarytos galimybės ateityje į šią perdavimo sistemą integruoti požeminę gamtinių dujų saugyklą. Pagal dabartinę vertę spėjama, jog projekto bendra ekonominė nauda per 20 m. sieks apie 1,5 mln. eurų.

ĮGYVENDINIMAS

Pasirašyta sutartis su Turkijos gamintojų grupe „NokselCelik Boru Sanayi A. S.“ dėl vamzdžių gamybos ir tiekimo į Lietuvą. Siekiant užtikrinti ankstyvą statybos darbų pradžią, vamzdžiai buvo tiekiami penkiais etapais nustatytais laikotarpiais. Didelis dėmesys skiriamas darbų kokybės ir numatytų projekto terminų laikymosi užtikrinimui.

INVESTICIJOS

Į magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybos darbus numatoma investuoti beveik 3,7 mln. eurų be PVM. Su Turkijos tiekėjais sudarytos sutarties dėl dujotiekio tiesimui reikalingų plieninių vamzdžių pirkimo ir gabenimo per Klaipėdos uostą vertė– 16, 5 mln. eurų be PVM. Bendra numatoma projekto vertė – 64 mln. eurų be PVM.

2015 m. balandžio 24 d. AB „AmberGrid“ ir  Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinkle vykdomoji agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai statybai. Pagal šią sutartį projektui bus skirta 27,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinkle priemonę (Connecting Europe Facility, CEF).

Dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai pajėgumo didinimo projektas įtrauktas į:

• Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) dešimties metų plėtros planą 2013-2022 m.

• Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2013-2022 m.) tinkle plėtros planą.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.

• Baltijos (BEMIP) region perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą 2014–2023 m.

_________________________________________________________________________

Statybos darbų rangovai AB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Alvora“, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.

_________________________________________________________________________

Projekto rangovas AB „Amber Grid”.

_________________________________________________________________________

Finansavimo šaltiniai ES finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinkle priemonę (Connecting Europe Facility, CEF).

_________________________________________________________________________

Techniniai rodikliai Ilgis – 110 km, skersmuo 800 mm. Maksimalus darbinis slėgis – 5,4 MPa. Sudedamosios dalys gaminamos iš paprastojo arba konstrukcinio anglinio plieno.

_________________________________________________________________________

Daugiau informacijos www.ambergrid.lt

APIE PROJEKTĄ

Magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrosios gijos statyba – valstybinės svarbos ekonominis projektas, kuris turi būti realizuotas iki 2015 m. pabaigos. Dujotiekis padės pasiekti reikiamus Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus, leidžiančius gamtines dujas transportuoti tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių vartotojams. Bus sudarytos palankios sąlygos konkurencingam Lietuvos dujų rinkos vystymuisi.

110 km ilgio magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai linija tiesiama per Šiaulių, Telšių, Plungės, Rietavo ir Klaipėdos savivaldybes.

(Dujotiekio maršrutas)

NAUDA

Dujotiekis Klaipėda–Kuršėnai padės yra svarbus įgyvendinant nacionalinius Lietuvos ir Europos Sąjungos energetikos tikslus. Baltijos šalių rinkos dalyviai galės laisvai diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, taip padidinant gamtinių dujų importo galimybes ir rinkos konkurencingumą. Pagerinus techninę dujotiekio būklę, išaugs dujų transportavimo vartotojams patikimumas, SGD terminalo efektyvumas ir sumažės veiklos kaštai. Taip pat bus sudarytos galimybės ateityje į šią perdavimo sistemą integruoti požeminę gamtinių dujų saugyklą. Pagal dabartinę vertę spėjama, jog projekto bendra ekonominė nauda per 20 m. sieks apie 1,5 mln. eurų.

ĮGYVENDINIMAS

Pasirašyta sutartis su Turkijos gamintojų grupe „NokselCelik Boru Sanayi A. S.“ dėl vamzdžių gamybos ir tiekimo į Lietuvą. Siekiant užtikrinti ankstyvą statybos darbų pradžią, vamzdžiai buvo tiekiami penkiais etapais nustatytais laikotarpiais. Didelis dėmesys skiriamas darbų kokybės ir numatytų projekto terminų laikymosi užtikrinimui.

INVESTICIJOS

Į magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybos darbus numatoma investuoti beveik 3,7 mln. eurų be PVM. Su Turkijos tiekėjais sudarytos sutarties dėl dujotiekio tiesimui reikalingų plieninių vamzdžių pirkimo ir gabenimo per Klaipėdos uostą vertė– 16, 5 mln. eurų be PVM. Bendra numatoma projekto vertė – 64 mln. eurų be PVM.

2015 m. balandžio 24 d. AB „AmberGrid“ ir  Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinkle vykdomoji agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai statybai. Pagal šią sutartį projektui bus skirta 27,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinkle priemonę (Connecting Europe Facility, CEF).

Dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai pajėgumo didinimo projektas įtrauktas į:

• Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) dešimties metų plėtros planą 2013-2022 m.

• Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2013-2022 m.) tinkle plėtros planą.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.

• Baltijos (BEMIP) region perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą 2014–2023 m.

_________________________________________________________________________

Statybos darbų rangovai AB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Alvora“, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.

_________________________________________________________________________

Projekto rangovas AB „Amber Grid”.

_________________________________________________________________________

Finansavimo šaltiniai ES finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinkle priemonę (Connecting Europe Facility, CEF).

_________________________________________________________________________

Techniniai rodikliai Ilgis – 110 km, skersmuo 800 mm. Maksimalus darbinis slėgis – 5,4 MPa. Sudedamosios dalys gaminamos iš paprastojo arba konstrukcinio anglinio plieno.

_________________________________________________________________________

Daugiau informacijos www.ambergrid.lt

 
 
2013-2014
Povandeninė elektros jungtis su Švedija „NordBalt“

APIE PROJEKTĄ

Povandeninė elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ – Lietuvai ekonomiškai svarbus strateginis elektros energetikos projektas. Dviem etapais vykdomi darbai yra sudėtinė tarptautinio projekto dalis. Pirmojo etapo metu buvo įrengti apsauginiai kabelio jungties vamzdžiai, o antrajame etape atliekami kabelio tiesimo sausumoje darbai. Ši jungtis yra būtina norint kurti bendrą Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros rinką.

NAUDA

Nutiesus povandeninį elektros kabelį bus išplėsta prekyba tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų, padidintas elektros tiekimo saugumas, išaugs šalies konkurencingumas. Tai alternatyvus elektros importo ir eksporto kanalas, padėsiantis išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Numatoma, jog 700 MW galios turintis elektros kabelis pajėgs padengti apie 50 proc. elektros poreikio Lietuvoje. 453 km jungtis bus trečia pagal ilgį povandeninė jungtis pasaulyje ir pirmasis elektros tiltas su Šiaurės Europa.

ĮGYVENDINIMAS

Prieš pradedant vykdyti jungties tiesimo darbus atlikti parengiamieji darbai, išanalizuota visa Kuršių Nerijos geologija ir specifika. Taip pat atgabentas ir į Kuršių marių dugną nuleistas specialiai pagal Lietuvos ir Švedijos užsakymą suprojektuotas kabelis. Jungtis apsaugota nuo sūraus jūros vandens ir kitokio išorės poveikio, apkrova kontroliuojama optinio kabelio pagalba. Gręžimo darbų metu susidaręs purvas ir kitos medžiagos buvo vežamos utilizuoti į už Klaipėdos esančią specialią vietą.

2013 metais baigtas pirmasis darbų etapas. Jo metu 15 metrų gylyje nuo Smiltynės iki Klaipėdos nutiesti du apsauginiai kabelio vamzdžiai.

2014 metais pradėtas antrasis darbų etapas. Vykdoma Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija yra neatsiejama tarpsisteminės elektros jungties „NordBalt” darbų dalis. Joje montuojami įrenginiai – vieni svarbiausių nuolatinės srovės keitiklio elementų. Jų galia (256 MVA) yra pati didžiausia iš Lietuvoje veikiančiu transformatorių. Šie įrenginiai padės sujungti skirtingų parametrų Švedijos ir Lietuvos elektros sistemas. Kuršių marių dugne esanti kabelio dalis su pastote bus sujungta 13 km ilgio požeminiu aukštos įtampos kabeliu.

Šiuo metu yra atlikta 80 proc. viso projekto darbų, kurie planuojami baigti iki 2015 metų pabaigos. Bendras jungties ilgis – 453 km.

INVESTICIJOS

Preliminari projekto vertė –552 mln. eurų. Trečdalį projekto išlaidų padengs Lietuva ir Švedija, likusią dalį – Europos Sąjunga pagal Europos energetikos programą ekonomikai gerinti.

_________________________________________________________________________

Statybos darbų rangovai „LMR Drilling“ (Vokietija), ABB (Švedija), UAB „Kauno dujotiekio statyba“ (Lietuva).

_________________________________________________________________________

Projekto rangovai Litgrid, SwenskaKraftnät (Švedija).

_________________________________________________________________________

Finansavimo šaltiniai Lietuva, Švedija, ES.

_________________________________________________________________________

Techniniai rodikliai Povandeninio kabelio ilgis – 400 km, sausumoje – 13 km Lietuvos pusėje ir 40 km Švedijoje. Galingumas – 700 MW.  Tiekiama 300 kV įtampos tiesioginė srovė.

_________________________________________________________________________

Daugiau informacijos www.litgrid.eu.

APIE PROJEKTĄ

Povandeninė elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ – Lietuvai ekonomiškai svarbus strateginis elektros energetikos projektas. Dviem etapais vykdomi darbai yra sudėtinė tarptautinio projekto dalis. Pirmojo etapo metu buvo įrengti apsauginiai kabelio jungties vamzdžiai, o antrajame etape atliekami kabelio tiesimo sausumoje darbai. Ši jungtis yra būtina norint kurti bendrą Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros rinką.

NAUDA

Nutiesus povandeninį elektros kabelį bus išplėsta prekyba tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų, padidintas elektros tiekimo saugumas, išaugs šalies konkurencingumas. Tai alternatyvus elektros importo ir eksporto kanalas, padėsiantis išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Numatoma, jog 700 MW galios turintis elektros kabelis pajėgs padengti apie 50 proc. elektros poreikio Lietuvoje. 453 km jungtis bus trečia pagal ilgį povandeninė jungtis pasaulyje ir pirmasis elektros tiltas su Šiaurės Europa.

ĮGYVENDINIMAS

Prieš pradedant vykdyti jungties tiesimo darbus atlikti parengiamieji darbai, išanalizuota visa Kuršių Nerijos geologija ir specifika. Taip pat atgabentas ir į Kuršių marių dugną nuleistas specialiai pagal Lietuvos ir Švedijos užsakymą suprojektuotas kabelis. Jungtis apsaugota nuo sūraus jūros vandens ir kitokio išorės poveikio, apkrova kontroliuojama optinio kabelio pagalba. Gręžimo darbų metu susidaręs purvas ir kitos medžiagos buvo vežamos utilizuoti į už Klaipėdos esančią specialią vietą.

2013 metais baigtas pirmasis darbų etapas. Jo metu 15 metrų gylyje nuo Smiltynės iki Klaipėdos nutiesti du apsauginiai kabelio vamzdžiai.

2014 metais pradėtas antrasis darbų etapas. Vykdoma Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija yra neatsiejama tarpsisteminės elektros jungties „NordBalt” darbų dalis. Joje montuojami įrenginiai – vieni svarbiausių nuolatinės srovės keitiklio elementų. Jų galia (256 MVA) yra pati didžiausia iš Lietuvoje veikiančiu transformatorių. Šie įrenginiai padės sujungti skirtingų parametrų Švedijos ir Lietuvos elektros sistemas. Kuršių marių dugne esanti kabelio dalis su pastote bus sujungta 13 km ilgio požeminiu aukštos įtampos kabeliu.

Šiuo metu yra atlikta 80 proc. viso projekto darbų, kurie planuojami baigti iki 2015 metų pabaigos. Bendras jungties ilgis – 453 km.

INVESTICIJOS

Preliminari projekto vertė –552 mln. eurų. Trečdalį projekto išlaidų padengs Lietuva ir Švedija, likusią dalį – Europos Sąjunga pagal Europos energetikos programą ekonomikai gerinti.

_________________________________________________________________________

Statybos darbų rangovai „LMR Drilling“ (Vokietija), ABB (Švedija), UAB „Kauno dujotiekio statyba“ (Lietuva).

_________________________________________________________________________

Projekto rangovai Litgrid, SwenskaKraftnät (Švedija).

_________________________________________________________________________

Finansavimo šaltiniai Lietuva, Švedija, ES.

_________________________________________________________________________

Techniniai rodikliai Povandeninio kabelio ilgis – 400 km, sausumoje – 13 km Lietuvos pusėje ir 40 km Švedijoje. Galingumas – 700 MW.  Tiekiama 300 kV įtampos tiesioginė srovė.

_________________________________________________________________________

Daugiau informacijos www.litgrid.eu.

APIE PROJEKTĄ

Povandeninė elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ – Lietuvai ekonomiškai svarbus strateginis elektros energetikos projektas. Dviem etapais vykdomi darbai yra sudėtinė tarptautinio projekto dalis. Pirmojo etapo metu buvo įrengti apsauginiai kabelio jungties vamzdžiai, o antrajame etape atliekami kabelio tiesimo sausumoje darbai. Ši jungtis yra būtina norint kurti bendrą Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros rinką.

NAUDA

Nutiesus povandeninį elektros kabelį bus išplėsta prekyba tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų, padidintas elektros tiekimo saugumas, išaugs šalies konkurencingumas. Tai alternatyvus elektros importo ir eksporto kanalas, padėsiantis išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Numatoma, jog 700 MW galios turintis elektros kabelis pajėgs padengti apie 50 proc. elektros poreikio Lietuvoje. 453 km jungtis bus trečia pagal ilgį povandeninė jungtis pasaulyje ir pirmasis elektros tiltas su Šiaurės Europa.

ĮGYVENDINIMAS

Prieš pradedant vykdyti jungties tiesimo darbus atlikti parengiamieji darbai, išanalizuota visa Kuršių Nerijos geologija ir specifika. Taip pat atgabentas ir į Kuršių marių dugną nuleistas specialiai pagal Lietuvos ir Švedijos užsakymą suprojektuotas kabelis. Jungtis apsaugota nuo sūraus jūros vandens ir kitokio išorės poveikio, apkrova kontroliuojama optinio kabelio pagalba. Gręžimo darbų metu susidaręs purvas ir kitos medžiagos buvo vežamos utilizuoti į už Klaipėdos esančią specialią vietą.

2013 metais baigtas pirmasis darbų etapas. Jo metu 15 metrų gylyje nuo Smiltynės iki Klaipėdos nutiesti du apsauginiai kabelio vamzdžiai.

2014 metais pradėtas antrasis darbų etapas. Vykdoma Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija yra neatsiejama tarpsisteminės elektros jungties „NordBalt” darbų dalis. Joje montuojami įrenginiai – vieni svarbiausių nuolatinės srovės keitiklio elementų. Jų galia (256 MVA) yra pati didžiausia iš Lietuvoje veikiančiu transformatorių. Šie įrenginiai padės sujungti skirtingų parametrų Švedijos ir Lietuvos elektros sistemas. Kuršių marių dugne esanti kabelio dalis su pastote bus sujungta 13 km ilgio požeminiu aukštos įtampos kabeliu.

Šiuo metu yra atlikta 80 proc. viso projekto darbų, kurie planuojami baigti iki 2015 metų pabaigos. Bendras jungties ilgis – 453 km.

INVESTICIJOS

Preliminari projekto vertė –552 mln. eurų. Trečdalį projekto išlaidų padengs Lietuva ir Švedija, likusią dalį – Europos Sąjunga pagal Europos energetikos programą ekonomikai gerinti.

_________________________________________________________________________

Statybos darbų rangovai „LMR Drilling“ (Vokietija), ABB (Švedija), UAB „Kauno dujotiekio statyba“ (Lietuva).

_________________________________________________________________________

Projekto rangovai Litgrid, SwenskaKraftnät (Švedija).

_________________________________________________________________________

Finansavimo šaltiniai Lietuva, Švedija, ES.

_________________________________________________________________________

Techniniai rodikliai Povandeninio kabelio ilgis – 400 km, sausumoje – 13 km Lietuvos pusėje ir 40 km Švedijoje. Galingumas – 700 MW.  Tiekiama 300 kV įtampos tiesioginė srovė.

_________________________________________________________________________

Daugiau informacijos www.litgrid.eu.

 
 
Smilčių trio apartamentai

Prabangių pajūrio apartamentų kompleksas Palangoje, pušyno apsuptyje. Bendras plotas - 2583,0 m2.

http://www.smilciutrio.lt

Prabangių pajūrio apartamentų kompleksas Palangoje, pušyno apsuptyje. Bendras plotas - 2583,0 m2.

http://www.smilciutrio.lt

Prabangių pajūrio apartamentų kompleksas Palangoje, pušyno apsuptyje. Bendras plotas - 2583,0 m2.

http://www.smilciutrio.lt

"Žirgų tako" namų kompleksas

Apartamentų kompleksas Palangoje. Iš viso 4406,0 m2, įrengti ir pritaikyti gyvenimui pajūryje.

Apartamentų kompleksas Palangoje. Iš viso 4406,0 m2, įrengti ir pritaikyti gyvenimui pajūryje.

Apartamentų kompleksas Palangoje. Iš viso 4406,0 m2, įrengti ir pritaikyti gyvenimui pajūryje.

"Trinapolio" daugiabučių namų kompleksas Vilniuje

43 388,0 mgyvenamųjų patalpų, vaikų dienos centras ir "Victoria Gym" sporto klubas.

43 388,0 mgyvenamųjų patalpų, vaikų dienos centras ir "Victoria Gym" sporto klubas.

43 388,0 mgyvenamųjų patalpų, vaikų dienos centras ir "Victoria Gym" sporto klubas.

2014
Antrasis povandeninės NordBalt elektros kabelio jungties etapas

400 kV elektros kabelio tiesimo sausumoje darbai, iš viso 13 km Lietuvos teritorijoje.
Užsakovas: ABB AB HVC, Švedija

400 kV elektros kabelio tiesimo sausumoje darbai, iš viso 13 km Lietuvos teritorijoje.
Užsakovas: ABB AB HVC, Švedija

400 kV elektros kabelio tiesimo sausumoje darbai, iš viso 13 km Lietuvos teritorijoje.
Užsakovas: ABB AB HVC, Švedija

 
 
2013
Pirmasis povandeninės NordBalt elektros kabelio jungties etapas

Įrengti apsauginiai plieniniai DN300 400 kV kabelio vamzdžiai (po dvi 800 m ilgio ir 1700 m gijas jūros pusėje ir po mariomis), kurie vėliau horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) būdu buvo sumontuoti po Kurš...

Įrengti apsauginiai plieniniai DN300 400 kV kabelio vamzdžiai (po dvi 800 m ilgio ir 1700 m gijas jūros pusėje ir po mariomis), kurie vėliau horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) būdu buvo sumontuoti po Kuršių mariomis.

Užsakovas: LMR Drilling GmbH, Vokietija

Įrengti apsauginiai plieniniai DN300 400 kV kabelio vamzdžiai (po dvi 800 m ilgio ir 1700 m gijas jūros pusėje ir po mariomis), kurie vėliau horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) būdu buvo sumontuoti po Kuršių mariomis.

Užsakovas: LMR Drilling GmbH, Vokietija

Įrengti apsauginiai plieniniai DN300 400 kV kabelio vamzdžiai (po dvi 800 m ilgio ir 1700 m gijas jūros pusėje ir po mariomis), kurie vėliau horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) būdu buvo sumontuoti po Kuršių mariomis.

Užsakovas: LMR Drilling GmbH, Vokietija

 
 
Geriamojo ir nuotekų vandens sistemos

KDS yra įrengusi ir rekonstravusi

   60 km ir geriamojo vandens tinklų

   • 80 km ir nuotekų tinklų

  &nbs...

KDS yra įrengusi ir rekonstravusi

   60 km ir geriamojo vandens tinklų

   • 80 km ir nuotekų tinklų

   • 25 nuotekų siurblines ir valymo įrenginiai

KDS yra įrengusi ir rekonstravusi

   60 km ir geriamojo vandens tinklų

   • 80 km ir nuotekų tinklų

   • 25 nuotekų siurblines ir valymo įrenginiai

KDS yra įrengusi ir rekonstravusi

   60 km ir geriamojo vandens tinklų

   • 80 km ir nuotekų tinklų

   • 25 nuotekų siurblines ir valymo įrenginiai

 
 
2011-2012
Vaidotų Kuro Bazės rekonstrukcija

Išmontuota senoji naftos produktų siurblinė. Vienas iš trijų 3 000 m3 talpos kuro rezervuarų pakeistas dviem 1 000 m3 talpos rezervuarais. Nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta pri...

Išmontuota senoji naftos produktų siurblinė. Vienas iš trijų 3 000 m3 talpos kuro rezervuarų pakeistas dviem 1 000 m3 talpos rezervuarais. Nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta priešgaisrinės apsaugos sistema, nutiestos dvi naujos geležinkelio atšakos. Įrengtos naujos, visiškai automatizuotos ir savarankiškos vagonų pildymo ir iškrovimo sistemos bei kuro siurblinės.

Išmontuota senoji naftos produktų siurblinė. Vienas iš trijų 3 000 m3 talpos kuro rezervuarų pakeistas dviem 1 000 m3 talpos rezervuarais. Nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta priešgaisrinės apsaugos sistema, nutiestos dvi naujos geležinkelio atšakos. Įrengtos naujos, visiškai automatizuotos ir savarankiškos vagonų pildymo ir iškrovimo sistemos bei kuro siurblinės.

Išmontuota senoji naftos produktų siurblinė. Vienas iš trijų 3 000 m3 talpos kuro rezervuarų pakeistas dviem 1 000 m3 talpos rezervuarais. Nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta priešgaisrinės apsaugos sistema, nutiestos dvi naujos geležinkelio atšakos. Įrengtos naujos, visiškai automatizuotos ir savarankiškos vagonų pildymo ir iškrovimo sistemos bei kuro siurblinės.

 
 
2012
Vilniaus Kuro Bazės rekonstrukcija

2012 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija šį rekonstrukcijos projektą apdovanojo „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu ekologijos ir aplinkosauginės pramonės apdovanojimų grupėje.

Pakei...

2012 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija šį rekonstrukcijos projektą apdovanojo „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu ekologijos ir aplinkosauginės pramonės apdovanojimų grupėje.

Pakeisti senieji požeminiai ir antžeminiai kuro rezervuarai, bendras jų skaičius padidintas iki aštuonių: šeši 83 m3 talpos rezervuarai bei du tarpiniai ir kuro perdavimo rezervuarai. Sukonstruotos naujos vagonų pildymo ir iškrovimo rankovės, įrengta nauja geležinkelio atšaka. Suprojektuotas ir nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta nauja, visiškai automatizuota kuro pilstymo sistema. Iš teritorijoje esančio grunto pašalinti teršalai.

2012 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija šį rekonstrukcijos projektą apdovanojo „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu ekologijos ir aplinkosauginės pramonės apdovanojimų grupėje.

Pakeisti senieji požeminiai ir antžeminiai kuro rezervuarai, bendras jų skaičius padidintas iki aštuonių: šeši 83 m3 talpos rezervuarai bei du tarpiniai ir kuro perdavimo rezervuarai. Sukonstruotos naujos vagonų pildymo ir iškrovimo rankovės, įrengta nauja geležinkelio atšaka. Suprojektuotas ir nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta nauja, visiškai automatizuota kuro pilstymo sistema. Iš teritorijoje esančio grunto pašalinti teršalai.

2012 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija šį rekonstrukcijos projektą apdovanojo „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu ekologijos ir aplinkosauginės pramonės apdovanojimų grupėje.

Pakeisti senieji požeminiai ir antžeminiai kuro rezervuarai, bendras jų skaičius padidintas iki aštuonių: šeši 83 m3 talpos rezervuarai bei du tarpiniai ir kuro perdavimo rezervuarai. Sukonstruotos naujos vagonų pildymo ir iškrovimo rankovės, įrengta nauja geležinkelio atšaka. Suprojektuotas ir nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta nauja, visiškai automatizuota kuro pilstymo sistema. Iš teritorijoje esančio grunto pašalinti teršalai.

 
 
2012-2013
Kauno Kuro Bazės rekonstrukcija

Išmontuota senoji naftos produktų siurblinė. Vienas iš trijų 3 000 m3 talpos kuro rezervuarų pakeistas dviem 1 000 m3 talpos rezervuarais. Nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta pri...

Išmontuota senoji naftos produktų siurblinė. Vienas iš trijų 3 000 m3 talpos kuro rezervuarų pakeistas dviem 1 000 m3 talpos rezervuarais. Nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta priešgaisrinės apsaugos sistema, nutiestos dvi naujos geležinkelio atšakos. Įrengtos naujos, visiškai automatizuotos ir savarankiškos vagonų pildymo ir iškrovimo sistemos bei kuro siurblinės.

Išmontuota senoji naftos produktų siurblinė. Vienas iš trijų 3 000 m3 talpos kuro rezervuarų pakeistas dviem 1 000 m3 talpos rezervuarais. Nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta priešgaisrinės apsaugos sistema, nutiestos dvi naujos geležinkelio atšakos. Įrengtos naujos, visiškai automatizuotos ir savarankiškos vagonų pildymo ir iškrovimo sistemos bei kuro siurblinės.

Išmontuota senoji naftos produktų siurblinė. Vienas iš trijų 3 000 m3 talpos kuro rezervuarų pakeistas dviem 1 000 m3 talpos rezervuarais. Nutiestas naujas technologinis vamzdynas, įrengta priešgaisrinės apsaugos sistema, nutiestos dvi naujos geležinkelio atšakos. Įrengtos naujos, visiškai automatizuotos ir savarankiškos vagonų pildymo ir iškrovimo sistemos bei kuro siurblinės.

2008
Zapyškio Dujų skirstymo stoties rekonstrukcija

Įeinančių dujų slėgis: 20–55 barai, išeinančių duju slėgis: 3 barai, didžiausias pralaidumas: 3 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

Įeinančių dujų slėgis: 20–55 barai, išeinančių duju slėgis: 3 barai, didžiausias pralaidumas: 3 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

Įeinančių dujų slėgis: 20–55 barai, išeinančių duju slėgis: 3 barai, didžiausias pralaidumas: 3 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

2009
Šakių dujų skirstymo stoties rekonstrukcija

Dujų apskaitos stoties pajėgumas padidintas iki 470 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

Dujų apskaitos stoties pajėgumas padidintas iki 470 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

Dujų apskaitos stoties pajėgumas padidintas iki 470 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

2009-2010
Jauniūnų dujų kompresorių stotis

Lietuvos Respublikai itin reikšmingas projektas, kurį įgyvendinus buvo padidintas bendras šalies dujų transportavimo sistemos pralaidumas ir užtikrintas gamtinių dujų tranzitas į Kaliningrado sritį.

Lietuvos Respublikai itin reikšmingas projektas, kurį įgyvendinus buvo padidintas bendras šalies dujų transportavimo sistemos pralaidumas ir užtikrintas gamtinių dujų tranzitas į Kaliningrado sritį.

Pagrindinės stoties funkcijos – dujų valymas, suspaudimas ir aušinimas. Stotyje įrengti trys 11,5 MW galingumo kompresoriai. Mažiausias įeinančių dujų slėgis: 28 barai, didžiausias išeinančių dujų slėgis: 55 barai. Dujų perdavimo greitis – 1,3 mln m3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

Lietuvos Respublikai itin reikšmingas projektas, kurį įgyvendinus buvo padidintas bendras šalies dujų transportavimo sistemos pralaidumas ir užtikrintas gamtinių dujų tranzitas į Kaliningrado sritį.

Pagrindinės stoties funkcijos – dujų valymas, suspaudimas ir aušinimas. Stotyje įrengti trys 11,5 MW galingumo kompresoriai. Mažiausias įeinančių dujų slėgis: 28 barai, didžiausias išeinančių dujų slėgis: 55 barai. Dujų perdavimo greitis – 1,3 mln m3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

Lietuvos Respublikai itin reikšmingas projektas, kurį įgyvendinus buvo padidintas bendras šalies dujų transportavimo sistemos pralaidumas ir užtikrintas gamtinių dujų tranzitas į Kaliningrado sritį.

Pagrindinės stoties funkcijos – dujų valymas, suspaudimas ir aušinimas. Stotyje įrengti trys 11,5 MW galingumo kompresoriai. Mažiausias įeinančių dujų slėgis: 28 barai, didžiausias išeinančių dujų slėgis: 55 barai. Dujų perdavimo greitis – 1,3 mln m3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

 
 
2011-2012
Girininkų dujų skirstymo stoties rekonstrukcija

Įeinančių dujų slėgis: 20–55 barai, išeinančių duju slėgis: 10 barų, didžiausias pralaidumas: 45 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

Įeinančių dujų slėgis: 20–55 barai, išeinančių duju slėgis: 10 barų, didžiausias pralaidumas: 45 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

Įeinančių dujų slėgis: 20–55 barai, išeinančių duju slėgis: 10 barų, didžiausias pralaidumas: 45 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva.

2014-2015
Panevėžio dujų skirstymo stoties rekonstrukcija

Didžiausias pralaidumas: 50 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Amber Grid, Lietuva.

Didžiausias pralaidumas: 50 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Amber Grid, Lietuva.

Didžiausias pralaidumas: 50 000 nm3/h.

Užsakovas: AB "Amber Grid, Lietuva.

2009
Magistralinis dujotiekis Šakiai-Kaliningradas ir Šakių dujų paskirstymo stotis

Skersmuo: DN700, ilgis: 18,4 km. DN700 čiaupų aikštelių įrengimas. Dujų apskaitos stoties išplėtimas iki 470,000 nm3/h.
Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva

Skersmuo: DN700, ilgis: 18,4 km. DN700 čiaupų aikštelių įrengimas. Dujų apskaitos stoties išplėtimas iki 470,000 nm3/h.
Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva

Skersmuo: DN700, ilgis: 18,4 km. DN700 čiaupų aikštelių įrengimas. Dujų apskaitos stoties išplėtimas iki 470,000 nm3/h.
Užsakovas: AB "Lietuvos dujos", Lietuva

 
 
2011-2012
Magistralinis dujotiekis Kolnik–Gdansk

Skersmuo: DN500, bendras dujotiekis ilgis: 4,5 km, darbinis slėgis: 8,4 MPa
Užsakovas: Sp. Z.o.o. ZRUG, Lenkija.

Skersmuo: DN500, bendras dujotiekis ilgis: 4,5 km, darbinis slėgis: 8,4 MPa
Užsakovas: Sp. Z.o.o. ZRUG, Lenkija.

Skersmuo: DN500, bendras dujotiekis ilgis: 4,5 km, darbinis slėgis: 8,4 MPa
Užsakovas: Sp. Z.o.o. ZRUG, Lenkija.

 
 
2012-2013
Magistralinio dujotiekio atšaka iš Tauragės dujų skirstymo stoties į Klaipėdos dujų skirstymo stoties Nr 2 ir Klaipėdos dujų skirstymo stoties

Skersmuo: DN400, ilgis:. 35,9 km. Dviejų DN400 čiaupų aikštelių įrengimas.

Užsakovas: AB "Amber Grid, Lietuva.

Skersmuo: DN400, ilgis:. 35,9 km. Dviejų DN400 čiaupų aikštelių įrengimas.

Užsakovas: AB "Amber Grid, Lietuva.

Skersmuo: DN400, ilgis:. 35,9 km. Dviejų DN400 čiaupų aikštelių įrengimas.

Užsakovas: AB "Amber Grid, Lietuva.

 
 
2013-2014
Magistralinis dujotiekis Szczecin-Lwówek

Skersmuo: DN700, ilgis:. 38,6 km
Užsakovas: Sp. Z.o.o ZRUG, Lenkija.

Skersmuo: DN700, ilgis:. 38,6 km
Užsakovas: Sp. Z.o.o ZRUG, Lenkija.

Skersmuo: DN700, ilgis:. 38,6 km
Užsakovas: Sp. Z.o.o ZRUG, Lenkija.

 
 

© Kauno dujotiekio statyba

+370 37 451 970